Straipsniai

2020-07-08
team-work-illustration-concept_95561-69

Mano vadovas mane palaiko: kaip vadovų elgesys keičia darbuotojų įsitraukimą

Daugelis organizacijų stengiasi sudaryti patrauklias darbo sąlygas, kurios ženkliai padidina ir norą kasdien su džiugesiu eiti į darbą, ir darbuotojų įsitraukimą – gražiai įrengtas ofisas, stalo futbolas, užkandžiai, įmonės renginiai ir daug kitų gražių iniciatyvų. Visa tai – tikrai naudinga, tačiau svarbiausi veiksniai, lemiantys darbuotojų įsitraukimą į darbą, yra žymiai sudėtingesni.

Pagal Josh Bersin, pasaulyje pirmaujančios talentų analitikos įmonės įkūrėjo sudarytą modelį, darbuotojų įsitraukimą lemia 5 pagrindiniai veiksniai: prasmingas darbas, palaikantys vadovai, teigiama darbo aplinka, augimo galimybės ir pasitikėjimas vadovybe. 

Buvimas komandoje su palaikančiu, ugdančiu, stipriu lyderiu, kuriuo pasitikima, padeda pasiekti kur kas daugiau, nei galėtų darbuotojas individualiai, o tai suteikia vidinį pasitenkinimo jausmą ir didina įsitraukimą į darbą. Būtent dėl šios priežasties, siekiant didinti visų darbuotojų įsitraukimą, labai svarbu ugdyti ir visų lygių vadovų kompetencijas.

Logistikos įmonių grupė "Transtira", siekdama kryptingai ugdyti vadovų kompetencijas ir didinti darbuotojų įsitraukimą, dvejus metus iš eilės atliko 360 vadovų kompetencijų vertinimą ir matavo darbuotojų įsitraukimą į darbą.

Šiame leidinyje skaitykite apie veiksnius, lemiančius darbuotojų įsitraukimą į darbą, vadovų kompetencijų ugdymo svarbą darbuotojų įsitraukimui bei įmonių grupės "Transtira" gerąją praktiką.

Parsisiųsti leidinį

2020-06-11
Background-Screening

ProfileXT: įrankis, padedantis prognozuoti sėkmę darbe ir tobulėti

Įvairūs psichometriniai klausimynai, tarp jų ir ProfileXT, padeda organizacijoms priimti nelengvus samdymo sprendimus ir pasirinkti žmones, asmenybiškai labiau tinkančius darbo pobūdžiui ir jo keliamiems reikalavimams. Testai taip pat padeda įvertinti lyderystės potencialą bei numatyti, kaip konkretus asmuo tikėtina reaguos ir spręs sunkumus, kylančius lyderio vaidmenyje. Taip pat tai – puikus ugdymo, vadovavimo ir asmeninio tobulėjimo įrankis.

Šiame straipsnyje sužinosite, kas ir kodėl matuojama ProfileXT įrankiu ir kuo tai naudinga organizacijoms. Trumpai tariant, ProfileXT matuoja, kaip žmonės mąsto, kaip dirba ir kas juos motyvuoja. ProfileXT analizuoja ne tik individualias asmens savybes, bet ir žmonių skirtumus trijose srityse: mąstymo gebėjimų, elgesio ir profesinių interesų.

Mąstymo gebėjimų dalyje asmuo sprendžia įvairius uždavinius bei atsako į klausimus, vertinančius skirtingus mąstymo gebėjimus. Balai, gauti 5 mąstymo gebėjimų skalėse, parodo, kaip asmuo spręs problemas, bendraus, analizuos informaciją ir mokysis. Seniai žinoma, jog mąstymo gebėjimai – vienas iš geriausiai sėkmę darbe prognozuojančių rodiklių. Apskaičiavus teisingus/klaidingus atsakymus, asmuo gauna balus šiose srityse:

MOKYMOSI POTENCIALAS. Tikėtino gebėjimo mokytis, mąstyti ir spręsti problemas rodiklis, kuris padės pasirinkti tinkamus darbuotojo ugdymo būdus, skirti jam naudingas užduotis.

VERBALINIAI ĮGŪDŽIAI. Kalbinių gebėjimų įvertinimas pagal asmens turimą žodyną. Parodo bendravimo būdą bei kiek efektyviai žmogus panaudoja žodžių resursus.

VERBALINIS MĄSTYMAS. Žodžių, kaip pagrindinės mąstymo ir problemų sprendimo priemonės, vartojimas. Apibūdina žmogaus sugebėjimą apdoroti žodinę informaciją, siekiant gauti išvadas ir spręsti problemas.

SKAIČIAVIMAS. Gebėjimo skaičiuoti įvertinimas. Pagal šios skalės rezultatą galima spręsti, kiek sėkmingai žmogus savo darbe atliks matematinius apskaičiavimus.

SKAITINIS MĄSTYMAS. Skaičių, kaip pagrindinės mąstymo ir problemų sprendimo priemonės, vartojimas. Apima įgūdžius, kurių reikia, norint suprasti duomenų analizę ir įvairią matematinę informaciją.

Asmenybės bruožų dalyje, respondento prašoma sutikti ar nesutikti su pateiktais teiginiais, atspindinčiais vieną iš devynių su darbu susijusių savybių. Remiantis atsakymais nustatoma, kaip stipriai kiekviena savybė išreikšta respondento asmenybėje ir koks elgesys bus būdingas darbe ar stresinėse situacijose. Žinant šią informaciją galima efektyviau prognozuoti kandidato sėkmę darbe, nustatyti galimas rizikas ir suprasti bei atliepti asmens poreikius darbe. Matuojamos šios devynios savybės:

ENERGINGUMAS. Rodomas aktyvumas, veržlumas ir polinkis veikti greitai. Ši skalė rodo veiklos efektyvumą, veiksmingumą išnaudojant laiką ir darbo tempą.

ĮTAKOJIMAS. Tendencija imtis iniciatyvos valdyti žmones ir situacijas. Polinkis vesti, o ne sekti.

DRAUGINGUMAS. Polinkis bendrauti, orientacija į žmones, visuomeniškumas.

PAKLUSNUMAS. Polinkis vadovautis organizacijos politika, paklusti išorinei kontrolei ir dirbti laikantis taisyklių.

POZITYVUMAS. Polinkis teigiamai nusiteikti kitų žmonių ir galimų rezultatų atžvilgiu bei pasitikėti kitų motyvais ir savo elgesio pasekmėmis.

RYŽTINGUMAS. Pasiekiamos informacijos naudojimas greitiems sprendimams priimti. Tai taip pat atspindi žmogaus pasiruošimą rizikuoti, klysti, kad tik darbas būtų atliktas laiku.

PRISITAIKYMAS. Polinkis atsižvelgti į kitų poreikius ir idėjas, pritarti grupei bei bendradarbiauti.

SAVARANKIŠKUMAS. Savarankiškumo įvertinimas parodo, kokio vadovavimo stiliaus asmuo pageidauja iš savo vadovo. Taip pat šis rodiklis atskleidžia asmens potencialą atlikti užduotis, esant minimaliai priežiūrai.

OBJEKTYVUMAS. Polinkis remtis faktais arba intuicija priimant sprendimus.

Trečioji, Interesų dalis, paremta J. Holland profesinių interesų klasifikacija ir parodo, kokia veikla žmogų labiausiai motyvuoja. Atsakydamas į įvairius klausimus respondentas pasirenka, kokiam užsiėmimui skirtų prioritetą ir taip gaunami rezultatai, parodantys, kurios trys veiklos sritys yra stipriausiai išreikštos respondento elgesyje. Šios sritys parodo, ką žmogui patinka veikti ir kas jį džiugina. Jei žmogaus interesai sutampa su veikla, dominuojančia tam tikrose pareigose, asmuo geriau vykdys užduotis, pasižymės didesniu įsitraukimu ir entuziazmu. Matuojami šie interesai:

FINANSAI/ADMINISTRAVIMAS. Motyvuoja administracinio ar finansinio pobūdžio užduotys, procesai, struktūra ir tvarka.

PASLAUGOS. Motyvuoja kitiems žmonėms prasmingas darbas, galimybė padėti bei mokyti.

VERSLUMAS. Motyvuoja konkurencingas, greito tempo pardavimų ir vadovavimo pasaulis.

MOKSLAS. Motyvuoja galimybė analizuoti duomenis, domėtis pasauliu ir techninio pobūdžio informacija.

KŪRYBA. Motyvuoja galimybė būti kūrybiškam, pateikt naujas idėjas.

MECHANIKA. Motyvuoja praktiniai, apčiuopiami veiklos aspektai ir rezultatai bei darbas su rankomis.

ProfileXT skiriasi nuo daugelio psichometrinių įrankių, nes gauti asmens rezultatai lyginami su Pareigybės profiliu, kuris kuriamas individualiai kiekvienai pareigybei. Pareigybių profiliai padeda palyginti, kiek darbuotojo savybės atitinka konkrečiai pareigybei keliamus reikalavimus. Kuo darbuotojas labiau atitinka pareigybei keliamus reikalavimus, tuo jo produktyvumas - didesnis, darbo kokybė – geresnė, o pasitenkinimas darbu ir jaučiama asmeninė prasmė – aukštesni.

ProfileXT - universalus talentų valdymo įrankis, kuris gali būti taikomas darbuotojų atrankoje, ugdyme, talentų programose ar ugdomojo vadovavimo sesijose.

Norite sužinoti, kuo ProfileXT naudingas jūsų organizacijoje? Susisiekite!

Straipsnio autorė
konsultantė Edita Stončiūtė

2020-05-25
business-leader-consulting-hr-expert_1262-21207

Atrankų specialisto DNR

Kokiomis asmenybės savybėmis pasižymi tas tobulas atrankų specialistas? Aprašome tarptautinės atrankų įmonės "Randstad Sourceright” patirtį testuojant su ProfileXT geriausius atrankų specialistus ir nustatant jų asmenybės "DNR".

2020-05-05
character-illustration-of-people-with-creative-ideas-icons-vector

ProfileXT ir iššūkiai karantino metu

Atsidūrę neįprastoje ir nepažįstamoje situacijoje žmonės reaguoja ir elgiasi labai skirtingai. ProfileXT rezultatai naudingi ne tik įdarbinimo ar ugdymo procese, bet ir siekiant geriau suprasti, ką jaučia ir ko tikisi darbuotojai sunkmečiu.

2020-04-01
stock-vector-a-man-with-his-head-lowered-showing-issues-anxiety-depression-and-619960817

Kas gero iš nerimo?

Nerimas yra mūsų vidinio pasaulio signalas, pranešantis mums apie grėsmę. Šis emocinis patyrimas labai aiškiai jaučiamas per kūną: suintensyvėjęs kvėpavimas, padažnėjęs širdies plakimas, raumenų įtampa ir kt. 

Kalbant moksliškai, nerimas kyla tada, kai užfiksuojamas neatitikimas tarp siekiamo tikslo (kaip turėtų būti) ir aplinkos siunčiamų signalų (kaip yra). Pavyzdžiui, pelė naktį išėjo ieškoti maisto (tikslas). Ji užuodė katiną, bet jo nemato. Pelės budrumas sukyla. Ar čia yra katinas? O galbūt jis jau išėjęs? Tęsti maisto paiešką ar jau bėgti ir slėptis? Taigi, nerimas, kaip ir skausmas, yra nemalonus, bet adaptyvus ir labai reikalingas psichikos reiškinys. Skirtingai nei baimė, kuri aktyvuoja „kovok arba bėk“ reakciją, nerimas didina budrumą ir tyrinėjimo impulsus.

Mes ne pelės, ir mūsų siekiai ir norai gali būti gerokai sudėtingesni. Atitinkamai gerokai daugiau  priežasčių nerimauti. Žmonių suvokiama grėsmė gali būti ne tik išorinė. Vidiniai impulsai, kurie mus gąsdina, irgi gali būti patiriami kaip nerimas. Pavyzdžiui, motina gali pajusti pyktį ir apmaudą, kad sūnus išvažiuoja ir palieka ją vieną (pyktis - pirminė emocija), tačiau šis patyrimas sąmonėje pajaučiamas kaip nerimas – kad tik sėkmingai nuvyktų, kad tik kelionėje nieko blogo nenutiktų (antrinė emocija).

Su nerimu dorojamės dviem būdais – vengimo („avoid“) ir veikimo arba akistatos („approach“). Pirmiausia nerimas siejasi su vengimu. Mes pradedame vengti to, kas kelia mums grėsmę. Antrasis būdas – akistata su tuo, kas kelia mums nerimą. Mes ieškome informacijos apie dalykus, kurie kelia mums nerimą, nes tikime, kad turėdami daugiau informacijos, jausimės tvirčiau. Bet taip nėra. Kuo daugiau informacijos, tuo labiau kyla nerimas. Viena iš nerimo primetamų iliuzijų yra tai, kad esą privalome kuo skubiau viską spręsti, kad mums būtini kuo operatyvesni atsakymai.

Dažniausiai vengimo ir akistatos impulsai veikia pakaitomis. Daug kam yra pažįstamas jausmas, kai prieš imantis didelio darbo (pvz., magistrinio darbo rašymas) apima poreikis viską idealiai susitvarkyti (išplauti grindis, surūšiuoti failus, atsakyti seniai užmestus emailus  - you name it). Mes vengiame neapibrėžtumo, kurį kelia didelis projektas, ir imamės veiklų, kurios užtikrina greitą rezultatą ir pasisekimą. Saviveiksmingumo pajautimas yra vienas iš geriausių kovos su nerimu būdų, todėl svarbu padaryti bent vieną darbą gerai ir tuo pasidžiaugti. Kaip sako buvęs JAV specialiųjų operacijų vadovybės vadovas, į atsargą išėjęs JAV karinio jūrų laivyno admirolas William McRaven – jeigu nori keisti pasaulį, pasiklok lovą. (Jo nuostabią motyvacinę kalbą rasite Youtube). Dėl tų pačių priežasčių veikia ir pomidoro technika – ėmimasis užduoties teturint vieną tikslą – tiesiog daryti ją 25 minutes.

Jeigu jau kalbame apie kovą su nerimu, prisiminkime, kad nerimas nėra vien tik bloga emocija. Nurodydamas, kad kažkas ne taip, nerimas gali padėti žmonėms išvengti pavojaus ir atlikti svarbius bei prasmingus pokyčius.  Kartais nerimas yra puikus ženklas, kad reikia sustoti ir savęs paklausti: ką tas nerimas bando pasakyti? Į ką savo gyvenime šitaip stipriai reaguoju nerimu? Gal tai nemylimas darbas? Nejaukūs santykiai? O gal tai, ką darau, nesutampa su mano vertybėmis, tikslais, norais? Taigi kai kuriais atvejais nerimas atlieka apsauginę ar motyvuojančią kažką keisti gyvenime funkciją.

Nerimas tam tikra prasme yra optimistiška emocija. Kai nerimaujame, mes tikime, kad egzistuoja gerasis scenarijus - tas, kuriame šeima sėkmingai nuvyksta ir grįžta atostogų, kur visi sveiki, o darbe jaučiamės gerbiami ir darome karjerą. Nes jeigu tikėtume, kad viskas neišvengiamai blogai, apimtų beviltiškumo jausmas, depresija, bet ne nerimas. Nerimas - tai žinojimas, kad gyvenimas gali atnešti pasitenkinimą ir džiaugsmą, kartu su baime, kad nežinai, kaip užtikrinti, kad taip ir būtų.

Taigi, nors nerimas ir reikalingas, niekas nenori gyventi su nei su užsitęsusiu nerimu, nei su chronišku skausmu. Neturint rimtų nerimo sutrikimų, kuriuos jau reikėtų gydyti vaistais, efektyviausios nerimo įveikimo priemonės – kognityvinė elgesio terapija ir sąmoningumo meditacija. Jeigu nuolat nerimaujate, greičiausiai migdolinis kūnas (amygdala), smegenų perspėjimo apie pavojų mechanizmas, pateikia jums per dažnus ir per daug intensyvius pavojaus rodmenis. Taigi, pereiname į rankinį valdymo režimą: apsižvalgyti, surinkti informaciją, apgalvoti ir veikti.  (1) Atpažinti mintis (self -talk) ir identifikuoti tas, kurios kelia įtampą („OMG, visas pasaulis sugriuvo, niekas nebebus taip, kaip anksčiau“ arba „Aš negaliu nustoti nervintis. Aš visada nervinuosi, kai reikia pasakyti kalbą, ir susimaunu“) (2) Kritiškai įvertinti mintis („Ar tikrai visas pasaulis sugriuvo? Žmonija yra mačiusi ir blogesnių laikų“ arba „Galbūt nervindamasi aš pasirodau ne taip gerai, kaip norėčiau, bet paskutiniai keli pranešimai praėjo visai normaliai“) (3)  Pakeisti tas mintis racionaliomis („Kol kas mums tik reikia dirbti iš namų artimiausias kelias savaites“, „Aš galiu jaudintis ir vistik gerai pasiruošti pranešimui“). Tai yra pokalbiai su savimi, kai vietoje katastrofizavimo ir savęs gąsdinimo padedame sau kritiškai pervertinti nerimą keliančius reiškinius. Taip, tai yra rankinis valdymas – nelabai patogus, reikalaujantis sąmoningų pastangų, bet padedantis neiškrypti iš kurso, jeigu jau vidiniai davikliai truputį nusimušė.

Jeigu nerimas kelia labai didelį poreikį kontroliuoti – kontroliuokite savo laiką. Aiškus sąrašas veiklų, kurias reikia nuveikti, įveda struktūrą, o net ir nedideli pasiekimai didina saviveiksmingumo jausmą. Todėl šiuo neapibrėžtu laikotarpiu valykime spintas, inventorizuokime sandėliukus ir kepkime pyragus kiek tik širdis geidžia.

Sąmoningas dėmesio sutelkimas į „čia ir dabar“ padeda įvertinti esamą akimirką; stiprina saugumo ir stabilumo jausmą, į kurį atsiremdami galime daryti tolesnius sprendimus. Taigi medituokite, jeigu tik galite.

Ir palaikykite ryšį su kitais. Milijonai žmonių dabar jaučiasi panašiai sutrikę. Jauskite tai, ką jaučiate, darykite pauzes, kai jums to reikia ir svarbiausia, susisiekite su draugais ir artimaisiais. Net tada, kai pasijuntate gyvenantys lyg katastrofų filme, atminkite, kad kiekviena istorija turi savo herojus, humorą ir meilę. Gyvename labai įdomiais laikais – įdomu pažiūrėti, ką jie dar atneš. Pakeiskime nerimą smalsumu – mano mėgstamiausia citata iš R. Kiplingo apsakymo Rikki Tikki Tavi  - „Sunkiausias dalykas pasaulyje yra išgąsdinti mangustą, nes jis nuo nosies iki uodegos galiuko apimtas smalsumo“  ( It is the hardest thing in the world to frighten a mongoose, because he is eaten up from nose to tail with curiosity”).

 

Straipsnio autorė -
Addelse vadovė Airida Zavadskė

2020-03-31
moving-force-of-creativity-vector-11634625

Kaip sukurti kūrybiškumą skatinančią aplinką darbe

Kūrybiška aplinka ir kūrybiški darbuotojai organizacijoms atneša neabejotiną naudą: didesnis darbuotojų įsitraukimas, komandinis darbas, džiugi atmosfera, puikus darbdavio įvaizdis, naujos idėjos ir sprendimai, padedantys organizacijai būti tarp savo srities lyderių.

2020-03-27
Atsparumas darbe

Psichologinis atsparumas ir jo ugdymas

Įtampa ir stresas, sukelti neišvengiamų pokyčių tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime, gali itin neigiamai paveikti asmens fizinę ir psichologinę sveikatą. Atsparumas - tai asmens psichologinis gebėjimas, padėsiantis susidoroti su pokyčiais ir jų keliamu stresu.

Pokyčiai organizacijose ir darbinėje aplinkoje jau seniai suvokiami kaip natūralūs, reikalingi ir neišvengiami procesai tiek įmonių, tiek jose dirbančių žmonių tobulėjimui. Tačiau turbūt dauguma sutiktų, jog pastaruoju metu pokyčiai vyksta daug didesniu tempu ir yra ryškesni, nei bet kada anksčiau. Oficialios ir neoficialios žinios apie koronaviruso protrūkį, prognozės apie ateinančią recesiją bei mintys apie šeimos sveikatą ir gerovę sukelia nemažai nerimo ar streso. Nors šie jausmai yra puikiai suprantami, visgi psichologinė įtampa neretai pradeda trukdyti mūsų kasdieniam gyvenimui ir darbui.

Kas gali padėti tvarkytis su patiriamu stresu?

Mes visi turime slaptą ginklą, kuris leidžia efektyviai susidoroti su pokyčių keliamu stresu. Tai yra atsparumas (resilience). Atsparumas yra pozityvus psichologinis gebėjimas atsilaikyti ir atsitiesti po nelaimės, neapibrėžtumo, konflikto, nesėkmės (ar netgi teigiamų pokyčių, pvz., paaukštinimas, išaugusi atsakomybė darbe). Esminis akcentas atsparumo apibrėžime yra tai, jog jis įgalina žmogų prisitaikyti prie situacijos ir eiti į priekį net ir patyrus reikšmingus pokyčius ar susidūrus su neigiamais įvykiais. Jo dėka ne tik išlaikoma pusiausvyra, bet ir ramiau jaučiamasi peržengus įprastos komforto zonos ribas.

Psichologinis atsparumas tam tikru laipsniu yra kažkas, su kuo mes gimėme. Kai kurie žmonės iš prigimties būna mažiau nusiminę dėl pokyčių ir netikėtumų – tai galima pastebėti net kūdikystėje ir šis bruožas paprastai išlieka stabilus visą gyvenimą. Psichologinis atsparumas taip pat yra susijęs su kai kuriais nuo mūsų nepriklausančiais veiksniais, tokiais kaip amžius, lytis ir patirtos traumos. Atsparumui yra svarbi vertybių sistema, formuojanti ir suteikianti prasmę žmogaus emocijoms, mąstymui ir veiksmams. Žmogaus vertybės ir tai, kuo jis tiki, padeda pažvelgti plačiau už šiuo metu užgožusių dabarties įvykių ir taip numatyti geresnės ateities perspektyvą. Atsparumas nėra savybė, kurią turime arba neturime – juk mes visi vienaip ar kitaip susitvarkome su stresinėmis situacijomis, ar ne? Vis dėlto yra tam tikrų savybių, kurios labiau būdingos atspariems žmonėms:

Emocinis sąmoningumas. Emociniu sąmoningumu pasižymintys žmonės supranta, ką jaučia ir kodėl. Jie taip pat geriau supranta kitų jausmus, yra empatiški.
Atkaklumas. Atkaklūs žmonės pasitiki tuo, ką daro, ir lengvai nemeta kelio dėl takelio.
Vidinis kontrolės lokusas. Šie žmonės mano, kad būtent jie, o ne išorinės jėgos, kontroliuoja tai, kas vyksta jų gyvenime. Šis bruožas siejamas su mažesniu stresu, nes žmonės, pasižymintys vidiniu kontrolės lokusu, gali būti aktyvesni spręsdami stresą sukeliančias situacijas, yra labiau orientuoti į sprendimų priėmimą ir jaučia didesnį kontrolės jausmą, o tai sumažina patiriamą įtampą.
Optimizmas. Optimistai įžvelgia kažką pozityvaus daugelyje situacijų ir tiki savo jėgomis.
Humoro jausmas. Psichologiniu atsparumu pasižymintys žmonės nevengia pasijuokti iš gyvenimo sunkumų. Tai gali būti didžiulis pranašumas, nes optimizmas leidžia problemą suvokti kaip iššūkį, o ne kaip grėsmę, ir būtent dėl to keičiasi mūsų kūno reakciją į stresą. Optimistai taip pat dažniau juokiasi, kas irgi yra naudinga!
Perspektyva. Atsparūs žmonės linkę mokytis iš savo klaidų (užuot jas neigę), kliūtis vertinti kaip iššūkius.

Įdomu tai, kaip atsparumas siejasi su įvairiais negatyviais žmogaus gyvenimo aspektais. Viena vertus, stresas, perdegimas, įvairios trauminės patirtys, prasta sveikata gali būti traktuojami kaip rizikingi faktoriai asmens atsparumui. Kita vertus, su tam tikro lygio ir pobūdžio rizika mes susiduriame kiekvieną dieną ir tai yra neišvengiama. Dar daugiau, rizika yra reikalinga asmens tobulėjimui ir saviaktualizacijai, mat tobulėjimas ir augimas vyksta ne tuomet, kai pasiekiame atitinkamą gebėjimų lygį, kurio nebereikia didinti, o kai patiriame iššūkius.

Kaip ugdyti atsparumą?

Atsparumą galite ugdyti be didelių pastangų. Jei žinote, ką daryti, galite tapti atsparesni, net jei natūraliai esate jautresni gyvenimo sunkumams. Svarbu, kad iš daugybės skirtingų būdų, kaip valdyti stresą ir atgauti savo gyvenimo kontrolės jausmą, išsirinktumėte tuos, kurie tinka būtent jums – nes kas tinka visiems, iš tikrųjų netinka niekam. Ugdyti atsparumą gali padėti:
• laikas poilsiui ir (ypač!) laikas sau;
• pasivaikščiojimas miške;
• fizinis aktyvumas;
• iššūkio suskaidymas į mažus, pasiekiamus tikslus;
• savo stipriųjų pusių žinojimas ir šių gebėjimų / įgūdžių taikymas veikloje;
• sveiki socialiniai santykiai (kuo mažiau toksiškų žmonių aplink);
• žinojimas, kada ir kur kreiptis pagalbos.

Žinoma, ne visada įmanoma užkirsti kelią stresinėms ar nepalankioms situacijoms, tačiau visada galime stiprinti savo psichologinį atsparumą, kuris padės įveikti šiuos iššūkius.

Straipsnį parengė:
Addelse ekspertė dr. Natalija Norvilė

2020-03-02
7637284840-bigstock-Customer-Satisfaction-Meter-Wi-SUPERSIZE

Darbuotojų įsitraukimo tendencijos Lietuvoje

Dalinamės leidiniu "Darbuotojų įsitraukimo tendencijos Lietuvoje 2020", kuriame rasite apibendrintus 2019 metais atliktų tyrimų rezultatus, parodančius, kuo labiausiai ir kuo mažiausiai patenkinti Lietuvos įmonių darbuotojai.

2020-01-28
business-conversation-design_1133-88

5 patarimai vadovams, kaip teisingai girti ir kritikuoti pavaldinius

Vienas pagrindinių bet kokios srities vadovo uždavinių yra personalo ugdymas ir tobulinimas. Tam sukurta nemažai įrankių – individualus mokymas, mentorystė, delegavimas, metiniai pokalbiai ir kt. Vienas efektyviausių – grįžtamojo ryšio teikimas.

Susisiekite su Addelse