Natalija Norvilė: Ar metiniai pokalbiai – jau istorija?

Veiklos vertinimo pokalbiai – tradicinė ir daugeliui darbuotojų įprasta kasmetinė tradicija pastaruoju metu dingsta iš vis daugiau įmonių planų. Nauji personalo valdymo mados vėjai, nedžiuginantys rezultatai – atsisakyti metinių pokalbių skatina įvairios priežastys. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad nebevertinamų darbuotojų rezultatai prastėja. Tad ar metinių pokalbių atsisakymas-  ne pernelyg skubotas sprendimas? Įdarbinimo įrankių kūrimo įmonės „Addelse“ ekspertė dr. Natalija Norvilė pataria, kaip užtikrinti, kad tokie pokalbiai duotų norimus rezultatus.

Neseniai JAV atliktos 9500 darbuotojų ir 300 personalo vadovų apklausos rezultatai parodė, kad vertinimo sistemos neturėjimas kenkia tiek vadovams, tiek ir darbuotojams, ypatingai tiems, kurie rodo puikius rezultatus. Jų produktyvumas, atsisakius metinių vertinimo pokalbių, nukrito net 28 proc. Manoma, jog darbuotojų įsitraukimas ir produktyvumas mažėja todėl, kad darbuotojai nebegali palyginti savo rezultatų su kitais.

Organizacijų, kurios atsisakė vertinamųjų pokalbių, vadovai 16 proc. mažiau laiko skiria neformaliems pokalbiams su darbuotojais. O tai reiškia, kad jie ne tik tolsta nuo savo komandos, bet ir darbuotojai juos vertina prasčiau.

6 taisyklės, užtikrinsiančios, kad vertinimo pokalbiai didintų darbuotojų produktyvumą:

  1. Aiškūs tikslai. Įsitikinkite, kad keliami tikslai yra aiškūs, konkretūs ir suprantami. Darbuotojai turi tiksliai žinoti, kaip konkrečiai jų darbas prisideda prie bendros įmonės strategijos.
  2. Tinkamas veiklos vertinimas. Metinių pokalbių metu naudojami veiklos vertinimo klausimynai turi būti dažnai peržiūrimi ir atnaujinami, o klausimyną sudarantys teiginiai – aktualūs konkrečiai pareigybei. Klausimynas turi būti pakankamai išsamus, jame turi būti naudojami tiek uždaro, tiek ir atviro tipo klausimai.
  3. Objektyvus vertinimas. Pačioje vertinimo prigimtyje glūdi subjektyvumas, t. y. jis vykdomas iš konkretaus asmens pozicijos, jo situacijos suvokimo, patirties. Todėl svarbu remtis konkrečiais faktais, duomenimis, išlaikyti objektyvumą.
  4. Darbuotojams aiški vertinimo nauda. Jei darbuotojai nesupranta veiklos vertinimo tikslo ar po vertinimo niekas nesikeičia, jie nebus suinteresuoti dalyvauti vertinime. Labai svarbu, kad nauda būtų akivaizdi ir darbuotojai matytų įgyvendintus pokyčius.
  5. Vertinamas ilgesnis laiko tarpas. Kiekvienam darbuotojui būna geresnių ir blogesnių dienų, todėl tokie „pikai“ nebūtinai atskleidžia tikrąjį darbuotojo potencialą. Svarbu vertinti darbuotojo veiklą platesniame laiko intervale.
  6. Orientacija į priežastis. Pažvelkite giliau – kas lemia tai, jog darbuotojo našumas mažėja? Galbūt darbuotojui trūksta iššūkių? O gal darbuotojas turi asmeninių problemų? Aptarkite tai su darbuotoju, kad galėtumėte rasti sprendimus ateičiai.

Veiklos vertinimo sistemą galima modifikuoti taip, kad veiklos vertinimas būtų ne vienkartinis įvykis, o dalis nuolat vykstančio proceso – su darbuotojais jų veiklos rezultatus svarbu aptarinėti kas mėnesį, kas savaitę ar ne ir kas dieną. Taip vadovas galės užbėgti už akių mažėjančiam produktyvumui ir įsitraukimui bei didėjančiam nepasitenkinimui darbu.

Jei norite daugiau sužinoti apie mūsų paslaugas - susisiekite!

Natalija Norvilė – įdarbinimo įrankių kūrimo įmonės „Addelse“ ekspertė

 
Straipsnių sąrašas
Susisiekite su Addelse